Psichoterapija suaugusiems
Kai nustojame ieškoti kaltų, atsiranda erdvės augimui.
Prieš keletą metų pati išgyvenau laikotarpį, kai santykių įtampa pradėjo reikštis kūne – spaudimu krūtinėje, nuolatiniu susikaustymu, vidiniu nerimu. Būdama gydytoja supratau: tai ne organinė liga. Tai – užstrigęs dialogas, neišsakyti poreikiai, kaupta įtampa.
Geštalto psichoterapija padėjo man suprasti, kaip konfliktai gimsta ne iš blogos valios, o iš neišgirstų jausmų ir skirtingų būdų reaguoti. Asmeninė terapija ir studijos pakeitė mano santykį su savimi – o kartu ir su artimaisiais. Išmokau kalbėti aiškiai, girdėti be gynybos ir brėžti ribas be kaltės.
Šiandien savo darbe jungiu medicininį išsilavinimą ir psichoterapinį pasirengimą. Suprantu, kad ilgalaikis stresas ir konfliktai veikia ne tik emocijas, bet ir kūną. Matau, kaip tylėjimas, kritika ar atsitraukimas pamažu silpnina ryšį.
Terapijoje neieškome kaltų ir neteisiame. Aiškinamės, kas vyksta tarp jūsų – kokie gynybos modeliai įsijungia, kokie poreikiai lieka neišsakyti, kokios baimės slepiasi po pykčiu ar atsitraukimu.
Man svarbus aiškumas, struktūra ir mokslu grįstas požiūris. Terapija – tai ne tik pokalbiai, bet ir naujas patyrimas ir sąmoningumo didinimas.
Esu žmona ir trijų suaugusių vaikų mama, todėl žinau, kad santykiai – tai ne romantinė iliuzija, o nuolatinis dviejų skirtingų žmonių dialogas. Ir tas dialogas gali būti atkurtas.